Gegužės 1-ąją suėjo 15 metų, kai žuvo talentingiausias visų laikų lentynininkas – Ayrtonas Senna.
Už kartingo vairo jaunasis brazilas sėdo jau 4 metų, o kartingų lentynėse pradėjo dalyvauti būdamas 13 metų. 1977 metais jis laimėjo Pietų Amerikos kartingo pirmenybes. Po to persikėlė į Europą, perėmė motinos pavardę – mat da Silva, jo tėvo pavardė, labai jau dažna Brazilijoje.
Savo pirmąsias „Formulės 1” lenktynes Ayrtonas baigė 9–as, bet jau tada nustebino pasaulį užimdamas antrąją vietą šlapioje Monako „Grand Prix” trasoje.
Savaitgalis, kai garsusis lenktynininkas žuvo, San Marine buvo kupinas nelaimingų atsitikimų. Per treniruotę rimtą avariją patyrė Rubensas Barrichelo, per kvalifikacines lenktynes žuvo Rolandas Ratzenbergeris. Starto metu suomio J. Lehto bolidui užgęso variklis. Į jo stovintį bolidą įsirėžė kitas lenktynininkas, įsirėžusiojo bolido ratas išlėkė per tvorą į tribūnas ir sužeidė 9 žmones.
Labiausiai tikėtina Ayrtono Sennos žūties priežastis yra vairo mechanizmo elemento defektas – jis neišlaikė apkrovimo ir tiesiog sulūžo.
Prieš pat avariją lenktynininkas per maždaug sekundę sumažino greitį nuo 300 iki 200 km/h – tai jam pavyko padaryti tarp vairo mechanizmo gedimo ir smūgio į sieną. Bet atitrūko dešinysis ratas kartu su pakabos elementais ir smogė lenktynininkui į galvą.
„Rizikos elementas yra įskaičiuotas į „Formulės 1” varžybas,” - yra sakęs viename interviu garsusis lenktynininkas. – „Esama netikėtų momentų, kai per sekundės dalis kažkas praranda gyvybę. Tada staiga supranti, kad esi niekas ir gali žūti bet kada. Tai lenktynininko gyvenimas, reikia arba šaltakraujiškai ir profesonaliai pasitikti riziką, arba nieko nedaryti. Tai - mano gyvenimo dalis.”